Sukti laikrodžio rodykles pradėta prieš kelis šimtus metų. Dienos šviesą prailginantį laiką (vadinamą „vasaros laiku“), pirmasis įvesti pasiūlė žymus JAV politikas ir išradėjas Bendžaminas Franklinas, dar 1784-aisiais. Jo teigimu, žmonės eikvoja šviesųjį paros laiką vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį, būtų išnaudojama papildoma, šviesi vakaro valanda, bei sutaupoma elektros energija.
Prie šios minties dvidešimtojo amžiaus viduryje grįžo Britų Parlamento atstovai, kurie norėjo įsiteigti rinkėjams, pasiūlydami realizuoti šią idėją, kurios dėka vakarai būtų ilgesni ir šviesesni. Paradoksalu, nes tie patys Britai, dar 21-ojo amžiaus pradžioje įrodė, jog laiko keitimas (ypatingai vasaros laiko įvedimas), turi neigiamą įtaką žmonių sveikatai ir savijautai, darbuotojų našumui, moksleivių pasiekimams. Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą, bet ir avarijų pagausėjimą keliuose, kuris pirmąją savaitę po „Vasaros laiko“ įvedimo išauga iki 9 procentų. Taip yra todėl, jog žmonės jaučiasi labiau apsimiegoję, nepailsėję. Todėl šiuo laikotarpiu ženkliai padaugėja nelaimingų atsitikimų.
2018 m. Europos miego tyrimų ir biologinio ritmo tyrimų draugijos, Europos Komisijai pateikė rekomendacijas dėl laiko kaitaliojimo. Šiose rekomendacijose mokslininkų ir gydytojų draugijos vienareikšmiškai teigė, jog laiko keitimas du kartus per metus turi neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir savijautai, bei rekomendavo rinktis standartinį (žiemos) laiką, kuris yra neabejotinai naudingesnis žmonių sveikatai.
Kitas svarbus aspektas – pasiekimai ir darbo našumas. Įvedus vasaros laiką, pirmąją savaitę suaugusių žmonių darbingumas ženkliai sumažėja. Taip pat pažymėtina jog moksleivių pažangumas savaitę iki vasaros laiko įvedimo būna pastebimai geresnis, o laiką pasukus į priekį – blogesnis. Amerikoje buvo atliktas tyrimas, kai vienose valstijose buvo įvestas vasaros laikas, o kitose - ne. Tose valstijose, kuriose buvo įvestas vasaros laikas, egzaminų rezultatai buvo ženkliai blogesni.
Vasaros laiko įvedimas sutrikdo mūsų biologinį laikrodį, todėl gali pasireikšti:
- Miego, bei energijos trūkumas
- Dėmesio stoka
- Sutrikę mitybos įpročiai
- Pablogėjusi nuotaika
- Sutrikusi kraujotaka
- Nusilpęs imunitetas
- Padidėjusi nelaimingų atsitikimų rizika
- Sutrikęs įvairių situacijų vertinimas ir sprendimų priėmimas
Gera žinia ta, jog CBD ekstraktas gali būti puiki išeitis siekiant lengviau pereiti prie vasaros laiko ir išvengti neigiamo poveikio mūsų sveikatai ir savijautai.
Jau senai ne paslaptis, jog CBD ekstraktas ir jame esantys terpenai (nuoroda į mokslinius tyrimus) gali padėti atsipalaiduoti, lengviau užmigti, bei geriau išsimiegoti. Šis poveikis neabejotinai naudingas ištisus metus, tačiau tai yra dar svarbiau, kai norima padėti savo organizmui lengviau prisitaikyti prie įvesto vasaros laiko ir išvengti su tuo susijusios neigiamos įtakos emocinei sveikatai ir savijautai.
Keletas patarimų, siekiant lengviau užmigti ir geriau išsimiegoti:
- Kasdien pabūti lauke bent 2 val.
- Vengti kofeino likus 6-ioms valandoms iki einant miegoti.
- Vengti sunkaus maisto prieš miegą.
- Miegoti vėsiame ir tamsiame kambaryje, be aplinkos garsų.
CBD ekstraktas daugybę metų buvo tiriamas dėl jo galimo vaidmens palengvinant daugelio įprastų sveikatos sutrikimų, įskaitant nerimą ir neurologinius sutrikimus, simptomus. Be to, jis gali būti naudingas širdies sveikatai ir padėti malšinti tam tikrų rūšių skausmus. Apie tai, kaip ir kam CBD ekstraktas gali būti naudingas, kviečiame skaityti šiame straipsnyje.
