Depresija: požymiai, simptomai ir gydymas

Depresija - tai puikiai visame pasaulyje žinoma psichologinė būklė, veikianti žmogaus emocinę gerovę, bendrą sveikatos būklę ir gyvenimo kokybę. Ji yra daugiau nei tik laikina liūdesio ar nuovargio banga. Depresija gali turėti įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui, darbui ir santykiams su žmonėmis, o kartais ji gali atrodyti neįveikiama. Tačiau svarbu žinoti, jog yra daugybė būdų kaip galima efektyviai kovoti su šia liga ir ją nugalėti. Pirmasis žingsnis yra suprasti kaip ją atpažinti, o antrasis, suprasti kokie yra veiksmingi ir laiko patikrinti būdai ją nugalėti. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra depresija, susipažinsime su įvairiomis depresijos formomis, sužinosite apie įvairius jos gydymo metodus, įskaitant sparčiai populiarėjantį CBD aliejų (kanapių ekstraktą).

 

Kas yra depresija

Depresija yra plačiai paplitęs psichikos sveikatos sutrikimas, pasižymintis nuolatiniu liūdesiu, paveikiantis mąstymo, miego, mitybos ir elgesio procesus. Egzistuoja daugybė skirtingų depresijos rūšių, bet gera žinia yra tai, kad visos jos gali būti gydomos - nuo įvairių terapijos metodų iki vaistinių preparatų arba jų derinio. Ypač svarbu nugalėti abejones ir kreiptis į specialistus tuomet, kai atpažinote pirmuosius depresijos simptomus.

Statistiniai duomenys rodo, kad per metus depresiją patiria apie 6,7% suaugusiųjų, tai sudaro vieną iš penkiolikos asmenų. Taip pat maždaug vienas iš šešių žmonių (arba 16,6% populiacijos) gyvenimo eigoje susiduria su depresijos iššūkiais. Depresija gali susiklostyti bet kokiu gyvenimo tarpsniu, dažniausiai prasideda vėlyvoje paauglystėje arba dvidešimtųjų metų viduryje. Atkreipkite dėmesį, kad moterys depresiją patiria dažniau nei vyrai. Faktiškai, kai kurie duomenys rodo, kad beveik trečdaliui visų moterų per gyvenimą tenka susidoroti su didžiąja depresija. Be to, jei depresiją patiria jūsų artimieji (pavyzdžiui, tėvai, vaikai, broliai ar seserys), depresijos paveldimumo tikimybė siekia net 40%.

Depresijos rūšys

Sunki depresijos forma

Dar žinoma kaip klinikinė depresija, yra viena iš sunkesnių depresijos formų, kurią žmonės patiria rečiau nei lengvesnes šios ligos formas. Ši depresijos rūšis pasižymi ypač intensyviais ir dažnai pasikartojančiais simptomais. Jei nebūna gydoma, sunki depresija gali užsitęsti iki pusės metų. Nors kai kurie asmenys patiria tik vieną šios depresijos formos epizodą, yra didelė rizika, kad po pasveikimo sutrikimas gali pasikartoti.

Atipinė depresija

Atipinė depresija yra viena iš sunkesnių depresijos formų, pasižyminti specifiniais, jai būdingais bruožais. Svarbu tinkamai nustatyti atipinę depresiją, kadangi veiksmingas jos gydymas reikalauja konkrečių terapijos metodų ir medikamentų. Šios depresijos formos atveju paciento nuotaika gali pagerėti tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, gavus džiugią naujieną ar leidžiant laiką su draugais. Kitos atipinės depresijos charakteristikos apima svorio didėjimą, apetito pokyčius, padidėjusį miego poreikį, sunkumo pojūtį rankose ir kojose bei itin jautrų reagavimą į neigiamas situacijas.

Pogimdyvinė depresija

Pogimdyminė depresija yra psichikos sveikatos sutrikimas, kuris paveikia daugybę naujai pagimdžiusių moterų. Tai būklė, apimanti ilgalaikius liūdesio, nerimo ir nuovargio jausmus, apsunkinančius savęs ir kūdikio priežiūrą. Šis sutrikimas gali atsirasti bet kada po gimdymo, dažniausiai prasidedantis per pirmąsias savaites po vaiko gimimo. Pogimdyminė depresija reikalauja gydymo, kad pagerėtų būklė.

Ši depresijos forma gali atsirasti nėštumo metu arba per pirmuosius metus po gimdymo, ir yra viena dažniausių komplikacijų naujai pagimdžiusioms moterims, pasireiškianti maždaug 15% atvejų.

Pogimdyminė depresija dažnai yra pirmasis depresijos epizodas moters gyvenime, o simptomai gali atsirasti netgi nėštumo metu. Jeigu moteris jau sirgo šia depresija ankstesnio nėštumo metu, yra didelė tikimybė, kad tai pasikartos ir su kitu nėštumu.

Svarbu suprasti, kad pogimdyminė depresija nėra moters kaltė ir tai nesuteikia pagrindo manyti, kad ji yra bloga motina ar žmogus. Jeigu įtariate, kad patiriate pogimdyminę depresiją, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.

Distimija (lengvos formos, pasikartojanti)

Distimija yra ilgalaikė depresijos forma, kuriai būdinga nuolatinė liūdna nuotaika. Šios būklės metu asmuo dažnai jaučia vidutinio stiprumo ar mažesnius depresijos simptomus, o geresnių periodų pasitaiko nedažnai. Nors distimijos simptomai nėra tokie intensyvūs kaip sunkios depresijos atveju, jie išlieka ilgą laiką – bent dvejus metus. Kartais žmonės, sergantys distimija, patiria ir sunkesnės depresijos požymius, ši būklė žinoma kaip dviguba depresija. Sergant distimija, nuotaika gali atrodyti nuolat liūdna, ir tai gali tapti laikoma kaip įprasta savijauta

Sezoninis afektinis sutrikimas

Sezoninis afektinis sutrikimas (SAS) yra specifinė depresijos forma, kuri dažniausiai pasireiškia metų laikais, kai dienos trumpesnės – paprastai rudenį ar žiemą. Trumpesnės dienos ir sumažėjusi dienos šviesa gali lemti smegenų cheminius pokyčius, sukeliančius depresijos simptomus. Šviesos terapija ir antidepresantų vartojimas yra efektyvios SAS gydymo priemonės. Sezoninis afektinis sutrikimas dažniau pasireiškia suaugusiems - rizika susirgti auga su amžiumi; asmenims iki 20 metų ši būklė yra labai reta. Be to, statistika rodo, kad moterys šia depresijos forma serga dažniau nei vyrai.

Sezoninio afektinio sutrikimo priežastys siejamos su sumažėjusia dienos šviesos trukme. Trumpesnės dienos ir mažesnis saulės šviesos kiekis gali sukelti smegenų cheminę reakciją, lemiančią šio sutrikimo atsiradimą.

Melatoninas, hormonas, susijęs su miego ciklais, taip pat turi įtakos SAS. Ilgesnių tamsos periodų metu kūnas gamina daugiau melatonino, o tai gali prisidėti prie depresijos simptomų atsiradimo žiemą, kai dienos yra trumpesnės ir tamsesnės.

Klinikinių tyrimų metu, kuriame dalyvavo 90 tiriamųjų (16-69 m.), buvo nustatyta, jog CBD aliejus (kanabidiolis), 78% dalyvių teigimu, pagerino jų patiriamo sezoninio afektinio sutrikimo simptomus. Dėl savo potencialo reguliuoti nuotaiką ir mažinti nerimą, CBD aliejus gali suteikti papildomą naudą, ypač siekiant sušvelninti žiemos mėnesių sukeliamą emocinį diskomfortą. Be to, yra užuominų, kad CBD gali pagerinti miego kokybę, kas yra labai svarbu, kai dienos šviesos trukmė sumažėja, o tai tiesiogiai veikia žmogaus cirkadinį ritmą.

Bipolinis sutrikimas arba maniakinė depresija

Bipolinis sutrikimas, dar kitaip žinomas kaip maniakinė depresija, yra psichikos ligos forma. Ją išskiria pasikartojantys manijos ir depresijos tarpsniai, kurie gali keistis ar atsirasti po tam tikro geros savijautos (būsenos) laikotarpio. Šis sutrikimas sukelia daug iššūkių pacientams, jų šeimoms ir visuomenei. Tačiau tinkamai ir nuosekliai gydydamasis, asmuo gali gyventi pilnavertį gyvenimą.

Bipolinis afektinis sutrikimas priskiriamas prie ilgalaikių nuotaikos sutrikimų. Jo charakteristika – nuolatiniai nuotaikos ir aktyvumo lygio svyravimai. Šie svyravimai apima manijos ar hipomanijos epizodus, kurie pasižymi perdėtai pakilia nuotaika, energija ir aktyvumu, ir depresijos laikotarpius, kuomet nuotaika ir energija drastiškai sumažėja.

Vyrai ir moterys serga bipoliniu sutrikimu vienodai dažnai. Sutrikimas gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau labiau paplitęs tarp jaunesnių asmenų. Vyrus dažniau kamuoja manijos, o moteris – depresijos epizodai. Liga paveikia apie 1% populiacijos, o rizika susirgti didžiausia tiems, kurių tėvai taip pat kenčia nuo šios būklės, siekiant 20–25%. Jeigu serga abu tėvai, vaiko tikimybė susirgti gali siekti net 50–75%.

Depresijos požymiai

Psichologiniai depresijos požymiai

1. Bevertiškumo ar kaltės jausmas, nuolatinės mintys apie praeities nesėkmes ar savęs kaltinimas
2. Ženkliai pablogėjusi nuotaika
3. Padidėjęs nerimas ir susirūpinimas
4. Kasdienės veiklos nebeteikia džiaugsmo
5. Pykčio protrūkiai ir padidėjęs dirglumas
6. Vengiate susitikti su draugais ir bendravimo su žmonėmis
7. Nuolatiniai pykčiai su artimaisiais
8. Darbo efektyvumo sumažėjimas
9. Dažnos ar pasikartojančios mintys apie mirtį arba savižudybę, bandymai nusižudyti
10. Nesugebėjimas gerbti savęs
11. Sutrikęs mąstymas, sumažėjusi dėmesio koncentracija ir apsunkęs sprendimų priėmimas ir pablogėjus atmintis

Fiziniai depresijos požymiai

1. Sumažėjusi energija, padidėjęs nuovargis
2. Apetito bei kūno svorio pasikeitimai
3. Judate ar kalbate lėčiau nei įprastai
4. Miego sutrikimai (sunkiai užmiegate ir dažnai prabundate)
5. Nepaaiškinamos fizinės problemos, pavyzdžiui, nugaros ar galvos skausmas
6. Praradote seksualinį potraukį arba nebegalite susijaudinti, bei patirti orgazmo intymių santykių metu
7. Pasikeitęs menstruacijų ciklas

Vaikų depresijos požymiai

Dažniausiai pasitaikantys vaikų ir paauglių depresijos požymiai ir simptomai yra panašūs į suaugusiųjų, tačiau gali būti ir tam tikrų skirtumų.

Jaunesnių vaikų depresijos požymiai gali apimti liūdesį, dirglumą, prislėgtumą, nerimą, įvairius skausmus, atsisakymą lankyti mokyklą arba mažas kūno svoris.

Paaugliams simptomai gali būti liūdesys, dirglumas, jausmas kad esi nieko vertas, pyktis, pablogėję pažymiai mokykloje arba nenorėjimas lankyti pamokų, padidėjęs jautrumas, narkotikų ar alkoholio vartojimas, dažnas valgymas ar miegojimas, savęs žalojimas, susidomėjimo įprasta veikla praradimas ir vengimas bendrauti.

Suaugusiųjų depresijos požymiai

Depresija nėra normali senėjimo dalis ir niekada neturėtų būti vertinama lengvabūdiškai. Deja, bet dažnai vyresnio amžiaus žmonėms depresija nebūna diagnozuojama ir nesiimama gydymo, nes dauguma jų mano, jog pablogėjus nuotaika, energijos trūkumas, įvairūs nepaaiškinami skausmai ir kiti simptomai yra susiję su amžiumi, todėl jie įprastai net negalvoja kreiptis pagalbos. Vyresnio amžiaus suaugusiesiems depresijos simptomai gali būti kitokie arba ne tokie akivaizdūs, pvz:

1. Pablogėjus atmintis arba asmenybės pokyčiai
2. Įvairūs, nepaaiškinami fiziniai skausmai
3. Nuovargis
4. Apetito praradimas
5. Miego sutrikimai
6. Susidomėjimo seksu praradimas - ne dėl sveikatos būklės ar vaistų
7. Dažnai norisi likti namuose, užuot ėjus bendrauti ar užsiimti nauja veikla
8. Mintys apie savižudybę, ypač vyresnio amžiaus vyrams

Depresijos simptomai

Psichologiniai depresijos simptomai

• Nuolatinė bloga nuotaika arba liūdesys
• Beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmas
• Jaučiama žema savivertė
• Dažnas susigraudinimas
• Nuolatinis kaltės jausmas
• Dirglumas ir nepakantumas kitiems
• Sunku priimti sprendimus
• Dažnai jaučiate nerimą

Fiziniai depresijos simptomai

• judate ar kalbate lėčiau nei įprastai
• apetito ar svorio pokyčiai (dažniausiai sumažėjęs, bet kartais padidėjęs)
• vidurių užkietėjimas
• nepaaiškinami skausmai
• energijos trūkumas
• mažas lytinis potraukis (lytinio potraukio sumažėjimas)
• miego sutrikimai, pavyzdžiui, sunku užmigti naktį arba prabundama labai anksti ryte

Socialiniai depresijos simptomai

• vengimas bendrauti su draugais ir sumažėjęs noras dalyvauti socialinėje veikloje
• apleidžiate savo pomėgius
• sunkumai namuose, darbe ar šeimyniniame gyvenime

Sielvartas ir depresija

Kartais gali būti sunku atskirti sielvartą nuo depresijos. Jiems būdinga daug tų pačių požymių, tačiau yra ir svarbių skirtumų.

Sielvartas yra visiškai natūrali reakcija į netektį, o depresija yra liga.

Sielvartaujantiems žmonėms gali pasireikšti depresijos simptomai, tačiau jie paprastai laikui bėgant pagerėja. Kai kuriems žmonėms netektis gali sukelti depresiją.
Jei sielvartaujate, normalu jausti liūdesį. Kai kurie kiti depresijos simptomai retai būna susiję su sielvartu ir netektimi, pavyzdžiui, mintys apie savižudybę, psichozės simptomai ir beviltiškumo ar kaltės jausmas.

Kokie veiksniai gali sukelti depresiją?

Genetinis polinkis – didesnė depresijos tikimybė yra tiems, kurių šeimoje (tėvai, broliai, seserys) yra užfiksuoti atvejai sergant depresija ar kitais psichologiniais sutrikimais.

Traumos vaikystėje – patirtas stresas ar smurtas (fizinis, seksualinis, emocinis) vaikystėje gali padidinti depresijos riziką.

Smegenų biologija – manoma, kad depresijos atveju smegenyse įvyksta specifiniai biologiniai pokyčiai, ypač susiję su neuromediatoriais, atsakingais už smegenų procesų reguliavimą. Šiems pokyčiams įtakos gali turėti genetiniai bruožai, anksčiau patirtos ligos, ypač veikiančios centrinę nervų sistemą, piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis ir daugelis kitų veiksnių.

Traumuojantys psichiką įvykiai – artimojo mirtis, mylimojo išdavystė, skyrybos, finansinės problemos, darbo praradimas, patirtos sunkios traumos, gali sukelti depresiją ar kitus psichikos sutrikimus.

Aplinkos veiksniai – gyvenimas šalia žalingą priklausomybę turinčių asmenų (alkoholis, narkotikai, azartiniai lošimai), artimojo su negalia priežiūra, toksiška aplinka (namuose, mokykloje ar darbe) ir panašios aplinkybės gali skatinti depresijos atsiradimą.

Psichoaktyvių medžiagų vartojimas – apie 30% asmenų, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų (alkoholio, narkotikų ir pan.), serga depresija.

Lėtinės ligos – tokios kaip artritas, astma, glaukoma, onkologinės ligos, diabetas, širdies ligos, nervinės sistemos sutrikimai ir kt., gali sukelti depresiją.

Tam tikrų vaistų vartojimas – vaistai skirti Parkinsono ligos gydymui, lyties hormonų keitimo terapija, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai, benzodiazepinas ir kiti.

7 veiksniai, apsunkinantys depresiją

Yra keletas veiksnių, dėl kurių depresija gali paūmėti, todėl svarbu žinoti, kaip juos atpažinti, valdyti ir kada kreiptis pagalbos.

Prasta nuotaika yra įprasta gyvenimo dalis, su kuria kiekvienam tenka susidurti periodiškai. Daugeliui žmonių neigiamos emocijos ateina ir praeina, tačiau kitiems liūdesys tampa nuolatine būsena. Jei ilgą laiką jaučiate liūdesį ar esate prislėgti ir tai turi pastebimą neigiamą įtaką jūsų kasdieniam gyvenimui, gali būti, kad jums pasireiškia depresija.

Visi, patyrę depresiją, žino, kad simptomus ne visada galima sukontroliuoti, nesvarbu, ar tai būtų neigiamų emocijų lavina, nuo kurios niekaip negalite pabėgti, ar motyvacijos užsiimti veikla, kuri anksčiau patiko, stoka.

Nors geriausia būtų kreiptis pagalbos, gyvenimo būdo pokyčiai taip pat gali labai padėti sušvelninti depresijos simptomus. Sužinoti, kas lemia jūsų depresiją, yra pirmas žingsnis geresnės savijautos link. Tada galite imtis atitinkamų veiksmų, siekiant pagerinti savo emocinę savijautą, kad ir kokioje iš pažiūros sudėtingoje situacijoje jaustumėtės.

7 veiksniai, dėl kurių depresija gali paūmėti:

1. Neigiamas situacijų interpretavimas (pesimizas)
Kalbant apie jūsų psichikos sveikatą, labai svarbu įvertinti ar esate linkę gyvenimiškas situacijas vertinti pernelyg neigiamai - atmetant bet kokį teigiamą požiūrį. Psichiatrai išskiria tris labiausiai paplitusius neigiamo mąstymo modelius:

Emocinis samprotavimas - tai savęs įtikinėjimas istorijomis, kurios nėra paremtos realiais faktais. Tai gali atrodyti taip:
"Aš jaučiu, kad nesu geras draugas, todėl tai turi būti tiesa."
Teigiamų dalykų nuvertinimas - apsistojimas ties neigiamais dalykais ir sprendimas nematyti teigiamų situacijos pusių. Galite galvoti: "Man nepavyko tinkamai atlikti man paskirtos darbo užduoties, ir nors pastaruoju metu sulaukiau pagyrimų iš savo vadovų dėl prieš tai atliktų užduočių, tai nesvarbu. Aš esu nevykėlis-/ė."
Mąstymas "viskas arba nieko" - kai žmogus mąsto kraštutinumais (arba juodai-baltai). Pavyzdys gali būti toks: "Man niekada nenutinka nieko gero" arba "Man visuomet nesiseka".
Neigiami mąstymo modeliai yra dažna depresijos sudedamoji dalis, todėl gali būti naudinga išmokti pakeisti tokį mąstymo būdą.

Tai padaryti Jums gali padėti psichikos sveikatos specialistai. Jie padės nustatyti, su kokiu mąstymo stiliumi susitapatinate, ir duos patarimų kaip su kovoti su neigiamu požiūriu įvairiose situacijose.

2. Žema savivertė
Jūsų savivertė taip pat gali tiesiogiai paveikti jūsų nuotaiką ir elgesį.

Kai žmogaus savivertė žema, jis linkęs blogai save vertinti ir blogai apie save galvoti, ar net kalbėti. Būtų naudinga išmokti tai atpažinti ir sumažinti neigiamą požiūrį apie save. Taip pat būtų naudinga paklausti savo artimųjų ir draugų, kokias jūsų stipriąsias puses jie galėtų įvardinti.

Štai keletas patarimų, kaip sustiprinti savivertę ir mažinti neigiamą požiūrį į save:

• Paklauskite artimųjų, kokios yra jūsų stipriosios pusės
• Stenkitės savęs nelyginti su kitais žmonėmis, nes visi gyvename skirtingus gyvenimus
• Užsirašykite už ką esate dėkingi
• Praktikuokite sąmoningumą ir racionalų mąstymą - gali padėti meditacija

3. Savęs izoliavimas nuo išorinio pasaulio
Nuolatinis vengimas bendrauti su žmonėmis gali būti dar vienas depresijos požymis. Jeigu nesijaučiate gerai, įprasta, kad norite pabūti vieni, tačiau taip elgdamiesi nuolatos, galite dar labiau pabloginti savo emocinę būseną.

Vietoj to gali padėti prisiimti atsakomybę už socialinio gyvenimo palaikymą. Pradėkite nuo nedidelių tikslų nustatymo, o laikui bėgant tai taps labiau įpročiu.

Būtų labai naudinga nusistatyti konkretų, išmatuojamą, realų ir laiku įgyvendinamą tikslą, skatinantį jus bendrauti su žmonėmis. Pavyzdžiui: kiekvieną savaitę per ateinančias keturias savaites susisiekti su vienu šeimos nariu ar draugu žinute, arba trumpu skambučiu.

4. Asmeninių santykių problemos
Nesvarbu, ar turite problemų su šeimos nariu, draugu, ar patiriate stresą su savo antrąja puse, tai taip pat gali sustiprinti depresijos simptomus. Dėl šios priežasties labai svarbu rasti sveiko bendravimo formą.

Esant konfliktinėje situacijoje (žodinių nesutarimų metu), rekomenduojama ieškoti situacijos, kurioje laimėtų abi pusės - kad abi šalys pokalbio pabaigoje jaustųsi gerai. Vienas iš būdų kaip tai pasiekti, tai pokalbio metu stenktis kuo mažiau sakyti "tu" ir dažniau sakyti "aš".

Taip pat galite atvirai kalbėti su artimaisiais apie savo emocinę savijautą ir apie tai, ko jums iš jų reikia, kad jaustumėte palaikymą. Kai kuriais atvejais gali prireikti profesionalios pagalbos, kad suprastumėte, kaip geriausiai išsireikšti, būti išgirstam ir suprastam.

5. Stresas
Stresas gali padidinti depresijos sunkumą. 2020 m. JAV atlikti tyrimai rodo, kad nuolatinis streso poveikis gali sukelti depresijos epizodus.

Stresą sukeliančios cheminės medžiagos yra daugelio depresijos simptomų pagrindinė priežastis. Nesvarbu, ar tai būtų apetito pokyčiai, hipertenzija, ar susilpnėjusi imuninė sistema, šie simptomai gali būti lėtinio streso rezultatas, kuris ilgainiui gali iššaukti ar sustiprinti depresiją.

Daugeliui iš mūsų stresas yra susijęs su tuo, kad pernelyg daug laiko skiriame padėti kitiems ir todėl neskiriame pakankamai dėmesio sau ir savo poreikiams. Jeigu jaučiate jog būtent tokioje situacijoje esate ir Jūs, stenkitės praktikuoti dažniau sakyti "ne", kai jaučiate jog to reikia. Gali būti keista ar neteisinga taip elgtis, tačiau greitai suprasite, kad pasakius "ne" nieko baisaus nenutiks. Priešingai, žmogus jums su laiku pradės jausti didesnę pagarbą, nes sugebate nubrėžti savo ribą, o tai yra stipraus ir savimi pasitikinčio žmogaus bruožas.

6. Miego sutrikimai
Net 70 proc. depresija sergančių žmonių teigia, kad patiria miego sutrikimus. Kai kuriems miego sutrikimai gali būti depresijos priežastis, o kitiems miego sutrikimai gali sustiprinti jau išsivysčiusią depresiją. Bet kokiu atveju geras ir kokybiškas miegas yra bene svarbiausias faktorius stipriai emocinei sveikatai palaikyti.

Miego trūkumas įprastai lemia mažą energijos kiekį, padidėjusį stresą ir dirglumą, o tai yra dažni depresijos simptomai. O dirglumo ir streso jausmas gali lemti blaškymąsi einant miegoti ir bendrą sunkumą užmigti, ko pasekoje gaunasi "užburtas ratas".

Gali būti ir priešingai - kai kuriems depresija sergantiems žmonėms pasireiškia hipersomnija, t. y. kai jie miega per daug ir dėl to dieną jaučiasi pernelyg pavargę. 2016 m. atlikto tyrimo duomenimis buvo nustatyta, jog hipersomnija gali pabloginti depresijos simptomus ir apsunkinti gydymą.

Yra daugybė būdų, kurie padeda lengviau užmigti, apie juos galite skaityti šiame straipsnyje. Vienas iš būdų kaip spręsti miego sutrikimus, tai stengtis 1 valandą prieš einant miegoti nenaudoti mobiliojo telefono ar nežiūrėti televizoriaus, taip pat svarbu sukurti miegui tinkamą atmosferą (išjungti šviesą, užtraukti užuolaidas / žaliuzes ir pan.).

Taip pat galite pabandyti daugiau judėti dieną, kad naktį jaustumėtės labiau pavargę. Tai gali būti pasivaikščiojimai, jogos pratimai arba apsilankymas sporto salėje. Stenkitės pasirinkti tai, kas jums patinka, kad pratimai taptų jūsų kasdienybės dalimi.

7. Alkoholis
Depresija kartu su alkoholio vartojimu sukuria pavojingą derinį, formuojantį destruktyvų ciklą. 2019 metų tyrimas rodo, kad depresijos kamuojami asmenys dažnai linkę griebtis alkoholio, o didėjantis jo vartojimas gali sustiprinti depresijos simptomus.

Alkoholis, kaip natūralus depresantas, daro neigiamą poveikį smegenų funkcijoms, taip dar labiau blogindamas depresijos požymius.
Vienas iš būdų kaip su tuo kovoti – mažinti ar visiškai atsisakyti alkoholio. Dažnai alkoholio vartojimas gali būti susijęs su neigiama aplinkinių žmonių (kurie yra linkę į alkoholio vartojimą) įtaka. Tai, kad gali reikėti specialistų pagalbos, signalizuoja situacijos, kuomet depresija pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, veiklai namuose, mokykloje, darbe, asmeninei higienai ar socialiniam gyvenimui.

Apibendrinkime
Vienas iš galimai naudingų depresijos simptomų valdymo būdų - nustatyti, kokie veiksniai gali pabloginti depresiją, ir pradėti palaipsniui keisti šiuos savo įpročius.
Prie veiksnių, dėl kurių depresija gali paūmėti, priskiriamas stresas, miego sutrikimai ir žalingo mastymo įpročiai. Tačiau svarbu prisiminti, kad depresija nėra jūsų kaltė, ir jūs nesate vieni.

Pokalbis su psichikos sveikatos specialistu gali būti puikus pirmasis žingsnis siekiant vėl pasijusti savimi. Terapeutas gali padėti jums išmokti depresijos simptomų valdymo strategijų ir susikurti sveikesnius įpročius.

Kaip kovoti su depresija ?

1. Priimkite save ir savo iššūkius
Nuo depresijos kenčia milijonai žmonių, tad realu kad su tuo susidurė ir jūsų aplinkos žmonės. Kartais nepagalvojame apie tai, jog aplinkiniai žmonės lygiai taip pat kovoja su panašiais iššūkiais, emocijomis ir kliūtimis.
Atvirumas ir meilė sau ir tam, ką išgyvenate, gali padėti įveikti depresiją.

2. Prisiminkite, kad rytoj išauš nauja diena
Vidinės emocijos ir mintys keičiasi kiekvieną dieną. To nepamiršti gali padėti jausmų ir nuotaikos stebėjimas rašant dienoraštį.

Jei šiandien jums nepavyko išlipti iš lovos ar pasiekti tikslų, atminkite, kad nepraradote galimybės rytoj bandyti dar kartą.

3. Susitelkite į detales, o ne į visumą
Depresija gali suteikti mūsų prisiminimams tamsų atspalvį, persmelkdama juos sunkiomis emocijomis. Galbūt pastebėsite, kad dažnai koncentruojatės į neigiamus situacijų aspektus, vietoje to, kad pastebėtumėte geruosius. 
Būtina mokytis stabdyti šį pernelyg bendrinantį požiūrį. Skirkite laiko pastebėti ir įvertinti tai, kas buvo gera. Jei jums padeda, fiksuokite svarbius momentus raštu – užsirašykite, kas konkrečiai tą dieną ar įvykyje buvo teigiamo. Užfiksuokite savo pasiekimus ir malonias veiklas.

Suprasdami, kokią reikšmę teikiate atskiriems įvykiams, galite pradėti nukreipti savo mintis nuo bendro vaizdo link smulkesnių, teigiamų gyvenimo detalių, kurios teikia naudą ir džiaugsmą.

4. Darykite priešingai, nei siūlo "depresijos balsas"
Dažnai galvoje girdimas neigiamas balsas gali jus atgrasyti nuo veiklų, kurios galėtų būti jums naudingos ir pozityvios. Mokėdami atpažinti šį balsą, galite išmokti jį nugalėti ir pakeisti savo sprendimus.

Pavyzdžiui, jeigu jūsų mintys teigia, kad draugų siūlymas nueiti į vyksiantį renginį bus nuobodus ar beprasmis, pasakykite sau: „Gal ir taip, bet galbūt vakaras paliks nepamirštamų ir smagių akimirkų". Taip nukreipiant savo mintis, netrukus pastebėsite, kaip vidinis balsas gali būti klaidinantis ir ne visada atitinka realybę.

5. Būkite gamtoje
Sąlytis su gamta gali būti puikus būdas sušvelninti depresijos simptomus. Trumpas pasivaikščiojimas parke, poilsiavimas ant pievos, ar tiesiog buvimas lauke gali padėti atsipalaiduoti ir atkurti emocinę pusiausvyrą. Gamtos apsuptyje pabudusios jausenos ir pojūčiai teigiamai veikia mūsų protą ir kūną, padeda nurimti ir atgaivina dvasią. Tad net nedidelės akimirkos, praleistos lauke, gali suteikti naujos energijos ir pakeisti nuotaiką. Gamta siūlo ramybę ir atpalaidavimą, kurio reikia mūsų sielai ir protui atsigauti. Kvėpuoti grynu oru, stebėti nepakartojamus gamtos vaizdus, klausytis paukščių čiulbėjimo ar vandens čiurlenimo – visa tai padeda atsiriboti nuo kasdienių rūpesčių ir grąžina džiaugsmą į mūsų gyvenimus.

6. Nusistatykite realiai įgyvendinamus tikslus
Užuot sudarinėję ilgą užduočių sąrašą, apsvarstykite galimybę nustatyti mažus tikslus. Šių tikslų nustatymas ir įgyvendinimas gali suteikti kontrolės ir pasiekimo jausmą bei padėti save motyvuoti.

Pasiekiami tikslai gali būti šie:
Netvarkykite visų namų - tiesiog išneškite šiukšles.
Nepulkite tvarkyti visos spintos - susitvarkykite vieną lentyną ar stalčių.
Neskalbkite visų susikaupusių skalbinių - surūšiuokite krūvas vėlesniam laikui.
Kai padarysite vieną mažą užduotį, užsiimkite kitu, o paskui dar vienu.

7. Fizinis aktyvumas
Fizinė veikla yra neįkainojamas įrankis kovojant su lengvesnėmis depresijos formomis. Reguliari mankšta gali būti taip pat efektyvi, kaip ir tradiciniai gydymo metodai. Išsikelti sau tikslą mankštintis bent 20 minučių per dieną, gali ne tik pagerinti jūsų psichinę būseną, bet ir paskatinti imtis naujų veiklų.

Pasivaikščiojimas, šokiai, bėgimas ar pasivažinėjimas dviračiu gali tapti ne tik malonumu, bet ir nauju energijos šaltiniu. Nors depresija gali slopinti jūsų norą judėti, svarbu suprasti to svarbą ir stengtis išlaikyti pastovumą. Kodėl gi nepakviesti draugo dalyvauti kartu ar pasidalinti savo sporto planais su artimaisiais, kad jie galėtų jus padrąsinti ir palaikyti? Laikui bėgant, reguliari mankšta taps ne tik įpročiu, bet ir geros nuotaikos šaltiniu.

Jogos užsiėmimai taip pat gali tapti puikiu palydovu kovojant su depresijos šešėliais. Išmėginkite įvairias jogos pozas, kurias galite atrasti internete. Jogos kvėpavimo pratimai ir meditacija ne tik ramina protą, bet ir padeda atgauti vidinę pusiausvyrą, teikiant palengvėjimą sergantiems depresija.

8. Sukurkite lanksčią dienos rutiną
Jeigu depresijos simptomai trukdo jūsų įprastai kasdienybei, suplanuotas, bet lankstus dienos tvarkaraštis gali padėti atgauti jausmą, kad esate situacijos kontroliuotojas. Šis planas nereikalauja, kad visa diena būtų detaliai suplanuota.

Susikoncentruokite į tai, kad sukurtumėte laisvai formuojamą, bet tam tikrą struktūrą turinčią rutiną, kuri padėtų palaikyti nuoseklumą ir dienos ritmą.

9. Raskite laiko mėgstamoms veikloms
Depresija gali sukelti absoliutaus nuovargio jausmą, kuris kartais atrodo stipresnis nei bet koks noras daryti tai, kas jums patinka.
Nepasiduokite šiam nuovargiui ir raskite laiko veiklai, kuri teikia malonumą ar prasmę. Tai gali būti muzikos instrumento grojimas, tapyba, žygiai gamtoje ar pasivažinėjimas dviračiu.
Į savo dieną įtraukti veiklą, kuri yra prasminga ir maloni, gali padidinti jūsų nuotaiką ir energiją, o tai savo ruožtu skatina tolesnį įsipareigojimą veikloms, kurios padeda kovoti su depresijos simptomais.

10. Klausykite mėgstamos muzikos
Muzika turi ypatingą galią paveikti mūsų emocijas ir nuotaiką, todėl ji gali būti nuostabiu įrankiu kovojant su depresijos simptomais. Jūsų mėgstamos muzikos klausymasis gali ne tik suteikti malonumo akimirkas, bet ir padėti sumažinti stresą, įkvėpti ramybės ar net suteikti jėgų. Muzika gali būti įvairi - nuo ramybę teikiančių melodijų iki energingų ritmų, kurie paskatina judėti ar šokti. Įtraukti muziką į savo kasdienę rutiną, pavyzdžiui, klausantis ryte, darant namų ruošą ar atsipalaiduojant vakare, gali padėti jums susigrąžinti džiaugsmo pojūtį ir palengvinti depresijos simptomus. Muzikos klausymasis gali tapti vienu iš efektyviausių būdų pagerinti nuotaiką ir atnaujinti gyvenimo spalvas.

11. Leiskite laiką su artimaisiais
Depresija dažnai skatina norą atsiriboti nuo artimųjų, tačiau bendravimas ir laiko praleidimas su mylimais žmonėmis gali padėti pakeisti šią laikiną būseną.
Kai negalite susitikti gyvai, skambučiai ar vaizdo pokalbiai taip pat gali būti labai vertingi.

Pasistenkite sau priminti, kad šiems žmonėms jūs rūpite. Atsispirkite galimoms mintis, kad esate našta kitiems. Jums reikia bendravimo - jiems tikriausiai taip pat.

12. Išreikškite savo jausmus
Apsvarstykite galimybę rašyti dienoraštį apie tai, ką išgyvenate. Paskui, kai jausmai atslūgs, parašykite ir apie tai. Tyrimai rodo, kad dienoraščio vedimas gali būti naudingas psichikos sveikatos būklės pagerinimo metodas.

Minčių užrašymas gali padėti aiškiau išreikšti tai, ką jaučiate. Tai taip pat gali padėti kasdien sekti savo simptomus ir nustatyti jų priežastis.
Galite užsibrėžti tikslą rašyti po kelias minutes kiekvieną dieną ar savaitę. Svarbiausia, kad tai, apie ką norite rašyti, priklauso tik nuo jūsų pačių - taisykles susikuriate patys.

13. Išbandykite ką nors naujo
Kasdien kartodami tuos pačius veiksmus, mes aktyviname tik tam tikras smegenų sritis. Tačiau naujų dalykų išbandymas gali suteikti pasitenkinimo jausmą, pagerinti bendrą jūsų savijautą ir netgi sustiprinti socialinius ryšius.

Norėdami pasinaudoti šia nauda, apsvarstykite galimybę išbandyti naują sporto šaką, kūrybinį užsiėmimą ar maisto gaminimo techniką.

14. Išbandykite savanorystę
Savanoryste ir savo laiko skyrimu padėti kitiems galite nušauti kelis zuikius vienu šūviu - praleisti laiką su kitais žmonėmis ir nuveikti ką nors naujo.

Galbūt esate įpratę gauti pagalbą iš draugų ar artimųjų, tačiau pagalbos teikimas kitiems, tuo pačiu gali padėti ir jūsų psichinei sveikatai ir sumažinti depresijos simptomus.

Be to, savanoriškai dirbantys žmonės patiria ir fizinę naudą. Tai apima sumažėjusį kraujo spaudimą ir pagerėjusį miegą.

15. Išbandykite meditaciją
Stresas ir nerimas gali prailginti depresijos simptomus. Atradę atsipalaidavimo technikas, galite sumažinti stresą ir savo dieną praturtinti papildomu džiaugsmu ir pusiausvyra.

Tyrimai rodo, kad sąmoningumo užsiėmimai gali padėti jums ženkliai pagerinti savijautą ir pajusti didesnį ryšį su tuo, kas vyksta aplink jus. Ši veikla gali būti tokia:

• Meditacija
• Joga
• Dienoraščio rašymas
• Gilus kvėpavimas

16. Praktikuokite dėkingumą
Kai darote ką nors, ką mėgstate, arba kai atrandate naują veiklą, kuri jums patinka, galite labiau pasitarnauti savo psichikos sveikatai, jei skirsite laiko už tai padėkoti.

Dėkingumo praktikavimas gali turėti ilgalaikį teigiamą poveikį jūsų bendrai emocinei savijautai.

17. Praktikuokite sveiką ir subalansuotą mitybą
Nėra stebuklingos dietos, kuri padėtų išgydyti depresiją. Tačiau tai, ką dedate į savo kūną, gali turėti realios ir reikšmingos įtakos jūsų savijautai.

Kai kurie žmonės taip pat jaučiasi geriau ir turi daugiau energijos, kai vengia cukraus, konservantų ir perdirbtų maisto produktų.

Pradėti galima nuo liesos mėsos, daržovių ir grūdų dietos. Stenkitės riboti stimuliuojančių medžiagų vartojimą, tokių kaip kofeinas ir saldieji gėrimai, bei slopinančių medžiagų, tokių kaip alkoholis, vartojimą

18. Atsisakykite alkoholio ir/ar narkotikų

Alkoholio ir narkotikų vartojimo mažinimas – esminis žingsnis mažinant depresijos simptomus. Alkoholis ir narkotikai gali suteikti trumpalaikį atsipalaidavimo jausmą, tačiau ilgainiui jie tik padidina depresijos simptomus ir gali sukelti įvairias psichinės sveikatos problemas. Alkoholis yra depresantas, kuris neigiamai veikia nuotaiką ir emocinę būseną, o narkotikų vartojimas gali sutrikdyti smegenų cheminę pusiausvyrą. Mažinant ar visiškai atsisakant šių medžiagų, galima pastebėti nuotaikos pagerėjimą, geresnę miego kokybę ir bendrą emocinės sveikatos gerėjimą. Svarbu atsiminti, kad sveikesnis gyvenimo būdas yra vienas iš pagrindinių žingsnių įveikiant depresiją.

19. Praktikuokite kokybiško miego rutiną

Kokybiškas miegas – vienas iš raktų įveikti depresiją ir jaustis geriau. Miego režimas tiesiogiai veikia mūsų emocinę būklę ir psichikos sveikatą. Netinkamas miegas – tiek per mažai, tiek per daug – gali sustiprinti depresijos simptomus, sukelti nuotaikų kaitą ir sumažinti energijos lygį. Todėl labai svarbu susikurti sveiką miego rutiną, kuri padeda organizmui efektyviai atsipalaiduoti ir atsistatyti. Tai apima reguliarų miego grafiką – eidami miegoti ir keliantis kasdien tuo pačiu laiku, taip pat sumažinant stimuliaciją prieš miegą, pavyzdžiui, 1 valandą prieš einant miegoti vengiant ryškios šviesos iš elektroninių įrenginių (telefono ar televizoriaus), ar triukšmo. Miegamasis turėtų būti jauki ir rami vieta, skatinanti atsipalaidavimą. Gerai išsimiegojus, diena prasideda energingiau, o nuotaika būna stabilesnė, kas yra itin svarbu kovojant su depresija.

CBD aliejaus nauda kovojant su depresija

CBD aliejus (kanabidiolis, arba kanapių ekstraktas), pastaraisiais metais sulaukė itin didelio žmonių dėmesio kaip vienas iš alternatyvių metodų, naudojamų depresijos simptomams mažinti. Nors moksliniai tyrimai šioje srityje dar nėra visiškai baigti, ankstyvieji rezultatai rodo teigiamą CBD aliejaus poveikį emocinei sveikatai.

CBD aliejus, veikdamas endokanabinoidų sistemą (EKS), gali padėti stabilizuoti nuotaiką ir mažinti nerimo jausmą, kurie dažnai yra susiję su depresija. Atlikti moksliniai tyrimai taip pat teigia, kad CBD gali pagerinti miego kokybę, kas yra svarbu depresijos simptomų valdymui. Kai kurie tyrimai rodo, kad CBD vartojimas gali skatinti serotonino – vadinamojo laimės hormono – gamybą, suteikiant natūralų atsipalaidavimo ir gerovės pojūtį.

Svarbu paminėti, kad CBD aliejaus vartojimas turėtų būti derinamas su kitais sveikos gyvensenos aspektais bei esant reikalui, konsultuojantis su sveikatos priežiūros specialistais. Nors CBD aliejus nėra panacėja (vaistas nuo visų ligų), jis gali būti naudingas papildomas įrankis kovojant su depresijos simptomais.

Depresijos gydymas: kada reikalinga profesionali pagalba

Retkarčiais visi jaučiame liūdesį ar būname prislėgti. Tad kaip žinoti, kada depresijos simptomai pasiekė tokį lygį, kad reikėtų profesionalios pagalbos? Štai gera taisyklė: jei depresinė nuotaika trunka ilgiau nei dvi savaites arba rimtai trikdo jūsų gebėjimą funkcionuoti darbe, šeimoje ir socialiniame gyvenime, arba verčia jus galvoti apie savižudybę arba ją planuoti, būtų labai gerai, jei kuo greičiau kreiptumėtės į psichikos sveikatos specialistą.

Jei pastebėjote, kad rimtai galvojate apie savižudybę, kuo greičiau užsirašykite pas psichikos sveikatos gydytoją (psichiatrą arba psichologą).

Jei jaučiate, kad mintys apie savižudybę nuolatos sukasi jūsų galvoje, iki tokio lygio, kad jeigu per kelias valandas ar dienas, nesulaukus kokios nors pagalbos, nusižudysite - apeikite patarimą dėl vizito pas gydytoją; tiesiog nedelsdami nuvykite į artimiausios ligoninės skubios pagalbos skyrių ir ten pasakykite, kad jaučiatės linkę į savižudybę ir jums nedelsiant bus suteikta reikiama pagalba.

Emocinę pagalbą telefonu teikia:

"Jaunimo linija" - 8 800 28888
Darbo laikas: visą parą
Emocinę paramą teikia savanoriai

„Vaikų linija“ - 116 111
Darbo laikas: kasdien 11:00-23:00
Emocinę paramą teikia savanoriai

„Vilties linija“ - 116 123
Darbo laikas: visą parą
Emocinę paramą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai

„Pagalbos moterims linija“ - 8 800 66366
Darbo laikas: visą parą
Emocinę paramą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai

Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas“ – 8 604 11119
Darbo laikas: kasdien 18:00-22:00
Emocinę paramą teikia savanoriai

Kaip išsirinkti tinkamą psichiatrą?

Kreiptis į psichikos sveikatos specialistą (psichologą ar psichoterapeutą) dėl psichinės ir emocinės sveikatos gali būti didžiulis žingsnis. Pirmiausia reikia rasti tinkamą psichiatrą ar psichoterapeutą, kuris galėtų jums suteikti kokybišką pagalbą. Tačiau kyla klausimas, kaip pradėti šią paiešką ir ko ieškoti?

Štai keletas patarimų, kaip atrasti ir pasirinkti jums tinkamą psichiatrą, kuris atitiktų jūsų individualius poreikius:

1. Pasidomėkite psichiatro specialybėmis
Psichiatrai, norėdami suteikti kokybiškas paslaugas savo pacientams, savo studijas gali orientuoti į konkrečias sritis. Kai kurios specializacijos, į kurias galite atkreipti dėmesį, yra paauglių, suaugusiųjų ir geriatrijos psichiatrija. Psichiatrai taip pat gali turėti daugiau patirties gydant tam tikras ligas, pvz:

• Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir priklausomybė
• Depresija
• Nerimo sutrikimai
• Bipolinis sutrikimas
• Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD)
• Nemiga ir miego sutrikimai

Gilinkitės į psichiatrų specializacijas arba išbandykite įvairios patirties turinčius psichiatrus, kad praplėstumėte galimų paslaugų teikėjų sąrašą. Taip susiaurindami paiešką pagalvokite, dėl ko tikitės gydytis.

2. Pagalvokite apie lytį
Rasti psichiatrą, su kuriuo jaustumėtės patogiai, gali priklausyti nuo daugelio veiksnių - vienas iš jų yra lytis. Tai gali reikšti, kad pageidaujate bendrauti su tam tikros lyties psichiatru arba norite psichiatro, kuris turi patirties su tam tikros lyties pacientais: moterimis, vyrais, nebinariniais ar transseksualiais asmenimis.

3. Atsižvelkite į specialisto amžių
Rinkdamiesi psichiatrą, kuris jums geriausiai tinka, svarbu apsvarstyti ne tik jų specializaciją ar lytį, bet ir amžių. Kartais patogiau bendrauti su specialistu, kuris yra artimesnis jūsų amžiaus grupei. Tai gali būti svarbu, jeigu jums sunku atsiverti žmogui, kuris yra žymiai jaunesnis ar vyresnis. Psichiatras, esantis panašaus amžiaus, gali lengviau suprasti tam tikras jūsų gyvenimo patirtis ir iššūkius, susijusius su konkrečia amžiaus grupe. Tai gali padėti sukurti stipresnį pasitikėjimo ir supratimo ryšį, tuo pačiu ir geresnius rezultatus.

4. Atidžiai peržiūrėkite atsiliepimus
Renkantis psichiatrą, verta ieškoti ir įvertinti ankstesnių pacientų atsiliepimus. Šie atsiliepimai gali suteikti vertingos informacijos apie specialisto darbo būdą, požiūrį į pacientus ir bendravimo stilių. Internetinės sveikatos priežiūros platformos, socialiniai tinklai ar profesionalų svetainės dažnai turi skiltis, skirtas pacientų atsiliepimams. Skaitydami kitų žmonių patirtis galite geriau suprasti, ar psichiatro metodai ir asmenybės bruožai atitinka jūsų lūkesčius ir poreikius.

Keturi gero psichiatro bruožai

Kaip suprasti, ar jūsų pasirinktas psichiatras yra tinkamas? Yra keturi pagrindiniai dalykai, kuriuos verta įvertinti:

1. Jums suteikiama galimybė išsakyti savo mintis:
   Jūs patys geriausiai pažįstate savo jausmus ir patirtis. Todėl labai svarbu, kad psichiatras jus atidžiai išklausytų. Ar jis atsižvelgia į jūsų rūpesčius? Ar jaučiatės paskatinami dalintis savo mintimis? Svarbu, kad jaustumėtės laisvai reikšti savo nuomonę apie tolimesnį depresijos gydymo planą.
   
   
2. Empatija ir supratingumas:
   Niekam nepatinka jaustis ignoruojamam ar nesuprastam, ypač kalbant apie psichikos sveikatą. Psichiatras, sugebantis įsijausti į jūsų patirtis ir atsižvelgti į jūsų jausmus, yra svarbus veiksnys, skatinantis atvirumą ir nuoširdumą konsultacijų metu, bei suteikiantis didžiausią naudą gydant depresiją.
   
   
3. Skirtas laikas jūsų klausimams:
   Niekada neturėtumėte jaustis skubinami lankantis pas psichiatrą. Kiekvienam jūsų klausimui turėtų būti skirtas pakankamas dėmesys, suteikiant išsamius atsakymus ir aptariant tolimesnius veiksmus, jeigu to reikia. Jūsų abejones ir klausimus svarbu aptarti ramiai ir išsamiai.
   
   
4. Atsižvelgimas į ankstesnius susitikimus:
   Gero psichiatro požymis – gebėjimas prisiminti svarbius faktus iš ankstesnių konsultacijų (net jeigu jie ir užsirašyti). Tai ne tik sutaupo laiką, bet ir rodo, kad psichiatras įdėmiai klausosi bei rūpinasi jūsų gydymo procesu. Jums nereikėtų jaudintis, kad turėsite vėl ir vėl kartoti tą pačią informaciją. Kiekvienas susitikimas turėtų būti tęsiamas nuo tos vietos, kurioje sustojote paskutinį kartą, o tai užtikrina nuoseklų ir efektyvų jūsų būklės stebėjimą ir depresijos gydymą.

Kuo skiriasi psichologas, psichoterapeutas ir psichiatras?

Psichologas, psichoterapeutas ir psichiatras yra iš dalies skirtingi specialistai, kurių kompetencijos ir gydymo metodika šiek tiek skiriasi, ypač kai kalbama apie depresijos gydymą. Psichologas įprastai teikia emocinę paramą ir psichologinį konsultavimą, padeda atpažinti depresijos simptomus ir juos slopinti, naudojant įvairias terapines strategijas.
Psichoterapeutas specializuojasi ilgalaikėje terapijoje, kurios metu yra gilinamasi į sudėtingas emocines problemas ir elgesio sutrikimus, įskaitant depresiją.
Tuo tarpu psichiatras yra medicinos daktaras, galintis diagnozuoti depresiją ir skirti medikamentinį gydymą, taip pat teikti psichoterapinius patarimus. Visi šie specialistai gali padėti žmonėms, sergantiems depresija, tačiau jų metodai skiriasi.

Depresijos testas: kas tai ?

Depresijos testas – tai atitinkamų klausimų sąrašas, skirtas įvertinti depresijos simptomus ir jų sunkumą. Šis testas įprastai susideda iš keliolikos klausimų, kurie padeda įvertinti asmeninę savijautą, nuotaikos svyravimus ir kitus depresijai būdingus požymius. Depresijos testas dažnai naudojamas kaip pirmasis žingsnis nustatant, ar asmuo patiria depresijos simptomus, ir ar jam reikia tolimesnės pagalbos. Svarbu paminėti, kad šis testas nėra 100% tikslus ir yra skirtas tik orientaciniam vertinimui. Testo rezultatai gali būti naudingi pasikalbėjimo su sveikatos priežiūros specialistu pradžioje, tačiau depresijos diagnozė turėtų būti nustatoma remiantis išsamiais tyrimais ir specialisto vertinimu. Depresijos testas gali būti puiki priemonė atpažinti simptomus ir skatinti žmones ieškoti pagalbos, bet jis neturėtų būti vienintelis sprendimo priėmimo pagrindas. Depresijos testą galite atlikti ir internetu (nuoroda į depresijos testą).

Burnso depresijos skalė

Burnso depresijos skalė yra psichologinis įvertinimo įrankis, sukurtas psichiatro Davido Burnso. Tai yra savęs vertinimo metodas, naudojamas nustatyti depresijos lygį ir sunkumą. Ši skalė susideda iš eilės teiginių, į kuriuos atsakoma pagal tam tikrą skalę, atspindinčią simptomų dažnumą ir intensyvumą. Burnso skalė padeda žmonėms suprasti savo emocinę būseną, identifikuoti depresijos požymius ir jų stiprumą. Nors ši skalė yra naudinga įvertinant depresijos būklę ir yra plačiai naudojama psichologų bei psichoterapeutų, svarbu pabrėžti, kad ji negali pakeisti profesionalaus medicininio įvertinimo. Burnso depresijos skalės rezultatai gali būti naudingi kaip pradinis informacijos šaltinis konsultuojantis su sveikatos priežiūros specialistais ir planuojant tolimesnę depresijos gydymo eigą.

Apibendrinimas

Depresija - tai sudėtinga ir dažnai neprognozuojama būsena, kuri gali pasireikšti tiek trumpalaikiais, tiek ilgalaikiais periodais. Svarbu suprasti, kad gydymas, nors ir nebūtinai visuomet visiškai pašalina depresiją, gali ženkliai palengvinti jos simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Efektyvus depresijos simptomų švelninimas dažnai reikalauja individualiai pritaikyto gydymo plano, į kurį įeina tiek vaistai, tiek įvairios terapijos formos. Kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl tai, kas padeda vienam, gali būti neveiksminga kitam. Todėl labai svarbu reguliariai bendrauti su savo sveikatos priežiūros specialistu ir kartu ieškoti efektyviausio gydymo metodo.

Jeigu pastebite, kad dabartinis gydymo būdas nesuteikia norimų rezultatų, nenusiminkite. Tai nėra jūsų kaltė, ir yra daugybė kitų būdų, kaip galite pagerinti savo savijautą. Svarbiausia yra nebijoti kreiptis pagalbos ir kartu su specialistais atrasti tinkamiausią gydymo planą jūsų konkrečiai situacijai. Atminkite, kad depresija yra gydoma, ir tinkamas požiūris bei profesionali pagalba gali padaryti didelį skirtumą jūsų kasdieniame gyvenime.

Vis daugiau psichoterapeutų visame pasaulyje savo pacientams rekomenduoja išbandyti CBD aliejų, kuris yra vertinamas dėl galimos naudos mažinant stresą ir gerinant miego kokybę, taip padedant kovoti su depresijos simptomais. CBD aliejus gali padėti atsipalaiduoti ir sumažinti įtampą, kas yra svarbu kovoje su depresija. Be to, CBD aliejus gali padėti lengviau užmigti ir pagerinti miego kokybę, o tai yra gyvybiškai svarbu efektyviam depresijos simptomų valdymui.