Šiame straipsnyje trumpai apžvelgsime kokią svarbą pluoštinės kanapės turėjo istoriniame kontekste, Lietuvoje ir Pasaulyje.
Senieji laikai
Istorikų teigimu, pluoštinės kanapės yra vienas iš seniausių kultūrinių augalų Lietuvoje (Kultūriniai augalai – tai augalai, kuriuos žmogus augina specialiai tam, kad gautų tam tikrą naudą). Senovės Narvos kultūros gyvenvietėse (3500–3000 m.pr.m.e.) buvo surasta kanapių augalo sėklų ir gerai išsilaikiusi iš kanapių pluošto suvyta kanapinė virvelė. Šie augalai buvo plačiai auginami ir naudojami ne mažiau kaip 5500 metų, kol tai nebuvo uždrausta sovietinio rėžimo pradžioje.
Mokslininkų atlikti istoriniai ir biologiniai tyrimai parodė, jog Baltijos regionas greičiausiai buvo vienas iš pirmųjų pasaulyje, kuriame pluoštinės kanapės buvo specialiai auginamos ir plačiai naudojamas to meto žmonių, siekiančių pasigerinti ar pasilengvinti kasdieninį gyvenimą (buitį, darbo įrankius, drabužius ir/ar jų dalis ir t.t.). Pažymėtina, jog naujausi duomenys teikia naujos ir labai vertingos informacijos, kuri leidžia daryti prielaidą jog Lietuvoje pluoštinė kanapė buvo naudojama dar iki indoeuropietiškų kultūrų atėjimo iš pietvakarių.
Daugybė su linu (lot. Linum) siejamų papročių ir apdirbimo procesų (pvz. mirkymas vandenyje, mynimas kojiniais mintuvais ir kiti) gali būti išlikę nuo senovės laikų, kai pagrindinė maisto ir pluošto gamybos kultūra buvo susijusi su kanapėmis. Istorikų teigimu yra svarbu paminėti Lietuvių istorinėje kultūroje egzistuojančią dvigubą semantiką tarp pluoštinės kanapės ir lino, kuri lino tekstilės tradicijose ir istorijos šaltiniuose rodo aiškų kanapinių audinių gamybos pėdsaką. Tūkstantmečių senumo istoriją turintis, įvairių archajiškų pluoštinių augalų ir juos neolito laikotarpiu pakeitusios kanapės kompleksas, kuomet viduramžiais buvo integruotas linas, kuriam apdoroti buvo pasitelkti iki tol pluoštinėms kanapėms perdirbti naudoti įrankiai.
Kanapių nuėmimas, 1925m., Vilkaviškio rajonas
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Pluoštinės kanapės ir jų panaudojimo kultūra turėjo ne ką mažesnę svarbą ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiu. Randama įvairių faktų, kurie neabejotinai patvirtina kanapių kultūros paplitimą, pavyzdžiui XVII-XVIII a. iš jų pagaminti produktai buvo plačiai paplitę kasdienėje to meto buityje. Namų šeimininkės naudodavo kanapių sėklų aliejus, o patalynė ir drabužiai buvo gaminami iš lino bei kanapių pluošto. Popieriaus gamybai daugiausia buvo naudojami lininiai, medvilniniai, vilnoniai ir šilko skudurai, o XVIII amžiuje ir pluoštinė kanapė ir jos pluoštas. Svarbu paminėti ir ekonominę kanapių kultūros svarbą šiuo periodu. Didžiausią reikšmę prekybai XVII a. II p. – XVIII a. turėjo Rygos laivų uostas. Per jį buvo išvežamas kanapių pluoštas ir kitos kanapių dalys (sėklos, stiebai, lapai), linas bei jo sėmenys, iš kurių buvo spaudžiamas aliejus, taip pat įvairūs medienos gaminiai laivybai ir ne tik (stiebai, rastai, mediena šulams ir t.t.), pelenai, anglis, potašas, kailiai.
1786–1791 metais Karaliaučius tapo svarbiausiu ir pagrindiniu vakarinės, bei centrinės LDK grūdų uostu. Čia buvo gabenami kailiai, kanapių pluoštas ir jų dalys, grūdai, linų sėmenys, aliejus, pelenai, anglys, potašas, lajus, kruopos, taukai.
Šiandieninė Lietuva
Šiandieninė kanapių auginimo kultūra Lietuvoje patvirtina posakį: visa, kas nauja - tai seniai pamiršta sena. Pluoštinių kanapių pasėlių plotai nuolatos plečiasi, o vis daugiau žmonių atranda šio unikalaus augalo ir jo produktų naudą – ekologiškas aliejus, muilas, kosmetika, maisto papildai, arbata, statybinės medžiagas, kuras ir daug kt. Šiuolaikinių technologijų pagalba, iš pluoštinių kanapių šiais laikais galima pagaminti beveik 50 tkst. skirtingų produktų, tame tarpe ir CBD aliejų.
Pluoštinė kanapė pasaulyje
Norint teisingai įvertinti pluoštinių kanapių svarbą pasauliniame kontekste, turime pažvelgti į šio augalo panaudojimą skirtingais žmonijos istoriniais etapais.
Pluoštinės kanapės 8000 m. pr.m.e. aptiktas seniausias, iš kanapių pluošto pagamintos virvelės panaudojimas keramikoje, nustatytas senovinėje, daugiau nei 10 000 metų senumo kaimo vietovėje, esančioje šiuolaikinio Taivano teritorijoje. Nustačius kad kanapės buvo naudojamos ir auginamos šiuo laikotarpiu, manoma, jog jos yra viena iš pirmųjų ir seniausių žinomų kultūrinių augalų žmonių istorijoje.
6000 - 4000 m. pr.m.e. pluoštinės kanapės, kanapių sėklos ir kanapių aliejus naudojami maisto gamyboje, o augalo pluoštas naudojamas drabužių gamybai, dabartinėje Kinijos teritorijoje.
2737 m. pr.m.e. Kinijos imperatoriaus Šenongo rankraščiuose, paminėtas pluoštinių kanapių ir jų dalių panaudojimas medicinoje.
2000 m. pr.m.e. "Bhang" (džiovinti kanapių lapai, sėklos ir stiebai), induistų sakraliniame tekste Atharvavedoje, minimas kaip „Šventoji žolė“,- vienas iš penkių šventų Indijos augalų. Jis naudojamas medicinoje ir ritualuose, kaip auka Šivai (vienam iš trejybės dievų).
800 – 200 m. pr.m.e. kanapių produktų gamyba ir prekyba sparčiai plinta Azijos šalyse, Šiaurės Amerikoje ir Europoje. Skitai - galinga to meto indoeuropiečių tauta, kanapes atgabeno iki centrinės Europos, šiandieninės Vokietijos teritorijos. 200 pr.m.e Graikų metraščiuose aptinkami pirmieji įrašai apie gydomąsias kanapių savybes malšinant įvairius skausmus, uždegimus ir edemą.
200 m. pr.m.e. - 1000 m. Pirmojo popieriaus atsiradimas, kuris buvo pagamintas iš kanapių, datuojamas ankstyvosios Vakarų Hanų dinastijos laikais (apytiksliai 200 m. pr.m.e.). Perdirbti kanapių drabužiai, skudurai ir žvejybos tinklai buvo naudojami kaip popieriaus gamybos žaliava. Iki šeštojo mūsų eros amžiaus popieriaus gamybos procesas išplito iki dabartinės Korėjos, kur kanapės anksčiau buvo naudojamos tūkstančius metų, ir Japonijoje, kur kanapės buvo pradėtos naudoti prieš 10 000 metų. 1000-aisiais virvių vijimui kanapės jau naudojamos pietų Rusijoje, pietų Graikijoje, vakarų Ispanijoje ir Britų salyne.
Pluoštinės kanapės 1100–1500 m. Istoriniuose šaltiniuose minima, jog portugalų tyrinėtojams atvykus į Pietų Afriką, sužinoma jog vietinių genčių žmonės kanapes naudoja jau daugiau nei 500 metų.
1492 m. Kristupas Kolumbas ir jo įgula išvyksta į ekspediciją, siekiant atrasti naująjį kelią į Aziją, o visų trijų laivų – Pinta, Nina ir Santa Maria burės buvo pagamintos iš itin tvirto kanapių pluošto, atlaikiusio negailestingus Atlanto vandenyno vėjus. Nors Kristupas Kolumbas pats to ir nesuprato, tačiau jo kelionė visiems laikams sujungė Senąjį ir Naująjį pasaulius, o kanapės suvaidino itin svarbų vaidmenį Amerikos žemyno atradime.
Kviečiame paskaityti daugiau straipsnių, susijusių su kanapėmis, bei jų nauda.
